Skubėjimas tapo šio, naujojo amžiaus vizitine kortele. Skubame gyventi. Tačiau šiame beprotiškame pasaulyje dar liko vienas stabtelėjimas, kuris trumpam priverčia susimąstyti apie būties, žmogaus egzistavimo trapumą. Tai – mirtis. Miršta žmogus, bet ne jo darbai, mintys ir žodžiai. Žmonijos atmintis išsaugo tai, ko negalima paliesti. Bet jei išnykusius daiktus galima pakeisti kitais, tai deja, žmogus išeina visam.
1999 metų sausio 5 d. netikėtai iš gyvenimo išėjo Didždvario vidurinės mokyklos direktorė Dalia Zita Lukjanovaitė – Sabalienė.
Gimusi 1939 metais kovo 7 d. Šiauliuose, tarnautojų šeimoje, 1956-aisiais ji baigė Šiaulių 2-ąją vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos bei filologijos fakultetą. 1961 metais baigusi šią aukštąją mokyklą ir įsigijusi anglų kalbos mokytojos specialybę, Dalia Sabalienė pradėjo dirbti Mažeikių internatinėje mokykloje anglų kalbos mokytoja. Nuo 1962 metų rugsėjo 1 d. grįžo į gimtuosius Šiaulius ir dėstė anglų kalbą Šiaulių 2-ojoje vidurinėje mokykloje, kurią pati buvo baigusi. 1972-1975-aisiais toje mokykloje dirbo popamokinio darbo organizatore. Ten išleido dvi abiturientų laidas. Kaip Dalia Sabalienė rašė savo 1989 m. rašytoje autobiografijoje, tai buvo patys geriausi jos gyvenimo metai.
1975 metais rugsėjo 1 d. ji atėjo dirbti į Šiaulių 5-ąją vidurinę mokyklą direktorės pavaduotoja, atsakinga už anglų kalbos mokymą, o nuo 1977-ųjų paskiriama šios mokyklos direktore.
Beveik 20 metų Dalia Sabalienė vadovavo Šiaulių Didždvario vidurinei mokyklai.
Direktorė D. Sabalienė domėjosi viskuo, kas susiję su mokyklos kaita, stengėsi būti darbų sūkuryje, sugebėjo jautriai, ryžtingai ir sumaniai spręsti iškilusias problemas. Ji niekada netroško garbės, jos nesivaikė, nesiekė. Ji pelnė pagarbą, kokios paprastai susilaukia šviesūs ir jautrios širdies žmonės.
Pasiaukojančio direktorės darbo dėka sukurta Didždvario gimnazija, kuri didžiuojasi šiuolaikine materialine baze, joje sutelktas darnus ir kūrybingas kolektyvas, puoselėjantis senąsias mokyklos tradicijas, ypač anglų kalbos, meninio ugdymo, moksleivių saviraiškos srityse.
D. Sabalienei vadovaujant Didždvario vidurinė mokykla tapo populiari Šiaulių mieste ir žinoma respublikoje.
Niekas iš niekur neatsiranda, vadinasi, viskas yra daroma vardan kažko – tikslo, žmonių, ateities. Tad tegul visi darbai ir žodžiai būna prasmingi, o mūsų atmintis išsaugo jų kūrėjų vardus.
