Iš direktorės Stefos Platelienės atsiminimų (knyga "Mokykla prie Kaštonų alėjos 1898-1998", sudarytoja Laura Žukauskaitė).
5-oje vidurinėje mokykloje pradėjau dirbti dar tada, kai ji vadinosi 5-oji septynmetė mokykla ir buvo įsikūrusi Kapsuko gatvėje 47 (dabartinė Aušros alėja; šiuo metu – „Aušros“ muziejaus patalpos), 1953 metų rugsėjo 1 d.
1954 metų rudenį, kai 2-ajai vidurinei mokyklai buvo pastatytos naujos patalpos Daukanto gatvėje, 5-oji septynmetė persikėlė į dabartines patalpas ir nuo tų metų jai suteiktas vidurinės mokyklos vardas.
Patalpos, kuriose įsikūrė 5-oji vidurinė mokykla, buvo apšildomos krosnimis. Pirmiausia buvo įvestas centrinis šildymas.
Be klasių patalpų ir aktų salės, mokykloje daugiau jokių kabinetų nebuvo. Fizinio lavinimo pamokos vykdavo toje pačioje aktų salėje.
Vadovaujant energingai ir sumaniai direktorei S. Platelienei prie senosios dalies buvo pristatytas pirmasis priestatas. Čia buvo įrengtos dirbtuvės.
Mokykla buvo patogioje vietoje, pačiame miesto centre. Tuo metu prie mokyklos sustodavo visi miesto autobusai, kursuojantys Vilniaus gatve. Mokinių skaičius nuolat augo. Nors ir dirbant dviem pamainomis, buvo ankšta, ypač reikėjo sporto salės. Direktorės S. Platelienės didžiulių pastangų dėka 1966 metais pradėtas statyti priestatas ir sporto salė, o jau 1967 metų pradžioje mokykla pradėjo dirbti naujojo priestato patalpose.
Nors pastatas buvo naujas, tačiau senajai mokyklos daliai reikėjo kapitalinio remonto. Kol įvairios komisijos tarėsi, kol buvo paruošta dokumentacija, praėjo net septyneri sunkiausi mano darbo metai, ir remontai jau vyko direktoriaujant V. Jakimavičienei.
Tikėjau, kad kada nors dirbsime viena pamaina, tačiau neteko.
Pradėjau dirbti mokykloje kartu su mokytojomis D. Daubariene, G. Šimkiene ir D. Dukaitiene, ir beveik visos kartu baigėme pedagoginį darbą šioje mokykloje.
Neužmirštama, kiek dienų D. Daubarienė praleido tvarkydama mokyklos archyvą, mokytojų savišalpos reikalaus.
G. Šimkienė atmintyje liko kaip nepaprastos kantrybės ir valios žmogus. Vis prisimenu storas pedagogų tarybos posėdžių protokolų knygas, pildytas mokytojos G. Šimkienės. Ilgą laiką ji atliko pedagogų tarybos posėdžių sekretorės pareigas.
D. Dukaitienės reiklumas padėjo mokiniams siekti gerų, tvirtų žinių iš chemijos. Jos paruošti mokiniai sėkmingai dalyvaudavo olimpiadose, televizijos viktorinose.
1955 metais mane paskyrė dirbti direktorės pavaduotoja, Buvau atsakinga už pradinių klasių mokytojų darbą. Su didžiausia pagarba ir meile prisimenu savo pirmuosius pagalbininkus. Tai buvę pradinių klasių mokytojai J. Kreivienė, V. Paulauskas, M. Petraitienė. Jų pamokos, nuoširdūs, draugiški pokalbiai apie darbą man labai daug davė.
Daug metų praleista kartu, dalintasi džiaugsmais ir rūpesčiais su mokytojomis M. Taraškavičiene, A. Vinikevičiene, R. Plevokiene, N. Nmačeikaite, A. Sajiene, A. Kairiene, I. Plukiene, Z. Pintuliene, B. Truskauskiene, A. Šimkiene, L. Naudužiene, V. Jakimčiene.
Pradėjo pedagoginį darbą ir anglistės D. Norvaišienė, R. Zlatkuvienė, N. Peleckienė, D. Buzgienė.
Puikiai dirbo darbų mokytojai A. Kesminas, K. Petraitis, V. Baronienė.
Gera buvo dirbti su visais minėtais (gal dar liko ir koks nepaminėtas) mokytojais. Aš visiems jiems nuoširdžiausiai dėkoju.
Per trisdešimt darbo metų mokykloje teko bendrauti su šimtais mokinių.
Daugiausiai atmintyje išlieka pavardės ir vardai tų auklėtinių, kurie ne tik gerai mokėsi, bet ir aktyviai dalyvavo užklasinėje veikloje.
Iš pirmųjų laidų visada prisimenu J. Vaitkų, R. Andrijauską, V. Irbytę, V. Baliutavičiūtę, V. Ilgūnaitę. Nors mokykloje visada būdavo mokinių, kurie gražiai piešė, rašė, tačiau kai reikėdavo parašyti skelbimą ar nupiešti plakatą, sunku būdavo surasti, kas tai padarytų. R. Visockaitė visada rasdavo laiko parašyti gražius skelbimus.
B. Steponavičiūtė, gera sportininkė, literatė, turėjo įvairiausių visuomeninių pareigų ir visas atlikdavo kruopščiai. Neužmirštami mūsų dainorėliai broliai Saulius ir Paulius Steponavičiai. Mėgome klausytis A. Bilevičiūtės skaitomų kūrinių. Aktyvūs šokių būrelio nariai buvo R. Marcinkevičiūtė, R. Baranauskas, A. Virbukaitė, V. Barzdžiukaitė, V. Daubaras, L. Petraitytė ir kiti. Atmintyje išliko E. Terechovos, R. Matikaitės pavardės.
Pirmą kartą mokykloje buvo organizuota sporto šventė „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“, su kurios programa buvo pasirodyta per Lietuvos televiziją. Šokių kolektyvams vadovavo A. Jeremičiūtė, dainininkams – J. Vaitkienė.
Buvę mokiniai tikriausiai nepamirš kelionių po Lietuvą, išvykų į kitas respublikas. Tokių išvykų ir kelionių organizatoriai buvo mokytojai E. Baliutavičiūtė, E. Balčiūnienė, L. Šuipienė, E. Adomaitis, Z. Kazlauskienė, J. Latvėnas, N. Peleckienė. Mokytoja E. Balčiūnienė energingai organizuodavo atostogas ir poilsio dienas mokytojų kolektyvo nariams: eidavome į teatrą, vykdavome į ekskursijas.
Mokykloje dirbant fizinio lavinimo mokytojams V. Adokevičiui, V. Majorovui, N. Januševičienei mokykla turėjo miesto sportiškiausios mokyklos vardą.
Man dirbant, į mokyklą atėjo jauni specialistai fizikai I. Čekienė ir E. Adomaitis. B. Kriščiūnienė – matematikos mokytoja. Pirmaisiais savo darbo metais ji labai jaudindavosi dėl blogo savo mokinių mokymosi, tačiau mokiniai pakluso jos reiklumui.
Tada pradėjo dirbti ir pradinių klasių mokytojos O. Tručinskienė, E. Ignatavičienė.
