Violeta Marcelė Jakimčienė
1936-05-10 – 2018-01-08
Iš direktorės Stefos Platelienės atsiminimų (knyga "Mokykla prie Kaštonų alėjos 1898-1998", sudarytoja Laura Žukauskaitė).
Mokyklos kapitalinis remontas, pareikalavęs daug nervų ir energijos, truko ketverius metus. Daug vargo buvo ir mokytojams, ir mokiniams. Mokėmės ir 4-osios vidurinės mokyklos patalpose. Anglistams ten teko daugiausia dirbti.
Po remonto įsirengėme didelį mokytojų kambarį, pavaduotojų kabinetus, naujus anglų kalbos kabinetus. Bet patalpų vis dar trūko, ypač prailgintos dienos grupėms, nes dalį patalpų užėmė vakarinė mokykla.
Negailėdamas laisvalaikio, padedant mokiniams ir tėvams, puikų kabinetą įsirengė fizikos mokytojas E. Adomaitis.
Beveik vien savo rankomis karinį kabinetą įrengė karinis vadovas O. Naidionovas. Jis mano atmintyje išliko kaip pats pareigingiausias ir darbščiausias iš visų mokyklos vyrų mokytojų.
Tvarkydamos ir turtindamos anglų kalbos kabinetus daug padirbėjo mokytojos N. Gžimailienė, Z. Zlatkuvienė, I. Vaitkevičienė, I. Žukauskienė, L. Šuipienė ir kt., chemijos kabinetą – D. Dukaitienė. Taip pat buvo geri lietuvių kalbos, rusų kalbos, geografijos, istorijos kabinetai.
Šiek tiek prie kabineto įrengimo prisidėjo mokyklos „šefai“ – tuometiniai Statybos trestas, Gazifikacijos valdyba, specializuota autotransporto įmonė, Namų statybos kombinatas, Baldų kombinatas, „Nuklonas“, Televizorių gamykla. Padėdavo ir mokyklos tėvų komitetas.
Svarbiausia buvo pastovus mokytojų kolektyvas. Kai kurie mokytojai jau buvo išdirbę po dvidešimt ar trisdešimt metų. Tai pavaduotoja S. Dargužienė, mokytojos L. Šuipienė, G. Šimkienė, A. Šimkienė, D. Dukaitienė, I. Venckūnienė, B. Truskauskienė, O. Petrovienė, G. Bernotienė ir kt. Tai buvo pirmoji darbovietė L. Šuipienei, V. Kaunienei, O. Tručinskienei, taip pat ir man. Pirmoji visada brangiausia, nes jai atiduota visa jaunystės energija, čia pirmosios klaidos, pirmieji džiaugsmai ir laimėjimai.
Kartu su daugeliu mokytojų dirbau daugiau nei dvidešimt metų, daug ko išmokau.
Su Stefa Dargužienė pasikeisdamos dirbome tai direktorėmis, tai pavaduotojomis, atrodo, nesibardamos, pasitardamos. Iš Jos mokiausi darbštumo, tvarkingumo, savitvardos, mokėjimo bendrauti su žmonėmis.
Reiklumo sau ir mokiniams, mokėjimo dirbti ne tik su mokiniais, bet ir su tėvais, pavyzdžiais buvo pradinių klasių mokytojos A. Sajienė, M. Lipnevičienė ir kt. Visada atsiminsiu mokytojos G. Šimkienės tylų darbštumą, kuklumą, ištvermę, mokytojos O. Petrovienės draugiškus pamokymus.
O kiek mokėmės mokytojavimo abėcėlės su pradinių klasių mokytoja D. Peleckiene, atėjusia į mokyklą be jokios praktikos, tik su gerais norais, kaip pasikeisdamos vesdavome pamokas ir po to jas aptarinėdavome.
Iš pionierių vadovų ryškiausią pėdsaką paliko G. Rudienė ir D. Abraitienė, kurios įdomiai vesdavo sueigas, atskirų dalykų savaites, šventes, konkursus ir kt.
Įdomias meno dienas, mokinių piešinių parodas (ypač S. Kuzmos) susitikimus su miesto dailininkais organizuodavo mokytoja M. Adomavičienė.
Mokyklos meno saviveiklos srityje daug nuveikė šokių būrelio vadovė A. Jeremičiūtė, užklasinio darbo organizatorė B. Truskauskienė, D. Zeniauskaitė (Norvaišienė).
Pavaduotoja Br. Krasauskienė rūpinosi metodinės literatūros, pranešimų apie mokytojų darbo patirtį kaupimu, šios medžiagos apibendrinimu.
Įdomūs buvo anglistų vedami vakarai, konkursai, minėjimai. Tuo rūpinosi pavaduotojos L. Šuipienė, Z. Kazlauskienė, D. Sabalienė.
Spalvingos ir išradingos išliko atmintyje Abėcėlės šventės. Kiek čia mokytojų ir tėvelių triūso, išmonės!
Puikius spektaklius mokslo metų pabaigoje ruošdavo mokytojos A. Sajienės trečiokai. Jai talkino ir kitos mokytojos.
Iš mokytojų profsąjungos komiteto veiklos labiausiai įsimintinos išvykos, ekskursijos, ypač į Užkarpatę, Saaremų salas. Kiek tokių kelionių metu atsiskleisdavo talentų – dailininkų, kiek būdavo įspūdžių sugrįžus.
Nepamiršdavo profsąjungos ir tėvų komitetai svarbiausių datų mokytojų gyvenime, tokių kaip darbo 50-čio jubiliejus, ir panašiai, įspūdingos mokytojų Naujųjų metų vakaronės (Senelis Šaltis (Z. Kazlauskienė) būdavo labai išradingas), metodinių ratelių pasirodymai – konkursai namų ruošos kabinete.
Ypač iškilmingi, o kartu ir graudūs, būdavo vakarai, skirti mokytojams, išeinantiems į pensiją.
Visada su grauduliu atsimenu pirmutinio ir paskutinio skambučio šventes, ašaras ir gėlių jūrą atestatų įteikimo metu.
Išradingai abiturientai ruošdavosi šimtadieniui. Man ypač patiko XX laidos 11a, 11b klasių pasirodymai.
Išradingos buvo žiemos šventės Bridų ir Salduvės pušynuose, papuoštos eglutės, varžybos su slidėmis, rogutėmis.
Daug ginčų, kartais ir pykčio, būdavo per žygio ir dainos konkursus, nes visi būdavo ir pasipuošę, ir pasiruošę, sunku buvo išskirti geriausius.
O kiek sirgalių būdavo konkursų „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ metu, kur visuomet neblogai pasirodydavo mūsų mokykla.
Ne mažiau gausios ir gyvos buvo kiekvieną pavasarį organizuojamos Turizmo dienos prie Bubių piliakalnio ir kitose vietose.
Atrodo, buvome darbo ir poilsio stovyklų pradininkai, todėl pirmieji metai buvo sunkūs, kai kas bandė išsisukinėti, nevažiuoti, bet vėliau buvo giriami ir apdovanojami Žadžiūnuose ir kitur.
Aktyviausios turistės buvo mokytojos E. Balčiūnaitė, N. Peleckienė, dažnai į ekskursijas su klasėmis išvykdavo N. Gžimailienė, Z. Kazlauskienė, E. Adomaitis ir kitų klasių vadovai.
Iš visuomeninių organizacijų aktyvi buvo Raudonojo Kryžiaus draugija (vadovė V. Kaunienė), kuri net buvo apdovanota. Taip pat ruošėme medžiagą Liaudies ūkio pasiekimų parodai Maskvoje.
Iš mokinių saviveiklos daugiau atmintyje išliko spaliukų, pionierių chorų koncertai, „Dainų dainelės“ konkursai, jos laureatai G. Gaurilčikas, Saulius ir Paulius Steponavičiai, ypač su jų seserimi Bite sukurta daina apie senelės ratelį, mokyklos konkursai „Na, merginos“, „Na vaikinai“, pramoginių šokių atlikėjai.
Daugelio mokinių veidus, vardus prisimenu, bet pavardės maišosi. Iš mergaičių gerai atsimenu labai gerai besimokiusias Z. Martinaitytę, V. Ilgūnaitę, B. Steponavičiūtę, J. Šalkevičiūtę, A. Jucevičiūtę, R. Kirdeikytę, R. Meškauskaitę. Visada atsimenu paskutiniuosius savo mokinius iš buvusios 6a ir 6 b.
Nepasimiršta ir išdykėliai berniukai, jų išdaigos, pokalbiai su jais.
Malonu matyti dabar mūsų mokyklos mokinius mokytojais, taip pat atminti visus mokytojus, mokinius, tėvus, norisi susitikti, pasikalbėti. Nors ir nebedirbant, mokykla visada lieka sava ir brangi.
